- surupūžėti
- surupūžė́ti intr. menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Ans dideliai surupūžė́jo Slnt. Ak, kokie visi surupūžėję! Ir dirbk, kad nori! V.Bub. \ rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
surupūžėti
Look at other dictionaries:
išrupūžėti — intr. Slnt menk. pasidaryti išpuikusiam, pasileidusiam: Žmonys y[ra] išrupūžėję, kas besuvaldys Kal. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsirupūžėti — menk. pasidaryti labai išpuikusiam, išpuikti: Įsirupūžėjo par daug Bsg. rupūžėti; įsirupūžėti; išrupūžėti; surupūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
